Infraraudonasis spinduliavimas yra viena iš daugelio „šviesos“ rūšių, kuri patenka į elektromagnetinį spektrą. Infraraudonoji šviesa yra charakterizuojama bangomis, kurių ilgis yra didesnis nei žmogui matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų. Pavadinimas reiškia žemiau raudono (lotyniškai infra, „žemiau“). Raudona spalva yra matomos šviesos ilgiausias bangos ilgis. Infraraudonųjų bangų ilgis yra tarp 750 nm ir 1 mm.

 

Astronomai paprastai infraraudonuosius spindulius skirsto į tris dalis:

Trumpuosius: nuo (0.7-1) iki 5 µm

Vidutinius: nuo 5 iki (25-40) µm

Ilguosius: nuo (25-40) iki (200-350) µm

 

Kaip minėjome anksčiau, šių spindulių žmogaus akis nemato, o jų šildymo efektas yra stulbinantis. Infraraudonieji spinduliai šildo žmones ir kitus objektus tiesiogiai, nereikalingas papildomas šilumos nešėjas – oras. Tai reiškia, kad žmogus šyla iš karto, o ne tik tada, kai sušyla oras patalpoje. Kartais jie yra vadinami tiesiog šilumos spinduliais, kuriuos skleidžia aukštos temperatūros šildymo šaltiniai. Kuo smarkiau įkaista specialaus prietaiso šildomas paviršius, tuo spinduliavimas didesnis.

 

Infraraudonųjų spindulių nederėtų painioti su ultravioletiniais ar rentgeno spinduliais, mikrobangomis.

 

Infraraudonieji spinduliai teikia gryną šildymo efektą, kuris ne tik kad nekenkia žmogaus organizmui, o priešingai – teigiamai jį veikia.